Krūties vėžio diagnostika yra kompleksinė,naudojami įvairūs tyrimo metodai. 85-90 procentų moterų pačios pastebi pakitimus krūtyse (sukietėjimus, skausmingumą, išskyras iš spenelių ir kt.) ir kreipiasi į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje moterį pirmiausia apklausia ir apžiūri gydytojas, kuris, pastebėjęs pakitimų, paskiria reikalingus tyrimus.

Mamografija. Tai rentgenologinio tyrimo metodas, kurio metu, naudojant mažas rentgeno spindulių dozes, gaunama krūties rentgenograma-mamograma. Pasitelkę mamografiją galime diferencijuoti, ar mazgas piktybinis, ar nepiktybinis. Šis metodas leidžia taip pat pastebėti mažiausius pakitimus, atsiradusius krūtyje, kai jie dar neapčiuopiami. Kuo mažesni pakitimai bus pastebėti, tuo geresnė gydymo prognozė (žr. profilaktika, mamografija) .

Tyrimas ultragarsu (echoskopija). Tyrimas atliekamas naudojant didelio dažnio garso bangas. Šio tyrimo metu galima nustatyti, ar darinys yra cista, ar kietas mazgas. Tai papildoma informacija, kuri palengvina diagnostikos procesą. Ši procedūra dažniausiai atliekama jaunoms moterims, kurių krūtų audinys yra tankus. Ultragarsinis tyrimas gali būti atliktas kartu su mamografiniu tyrimu to paties apsilankymo metu.

Nustačius krūtyje darinį, būtina jį ištirti citologiškai (žr. žodynas). Citologiniam tyrimui plona adata įduriama į darinį, paimama medžiagos ir patikslinama, ar tai cista (skysčiu užpildyta ertmė), ar kietas mazgas. Jei mazgas cista, tai iš jos ištrauktas skystis siunčiamas į laboratoriją, kur tiriama, ar jame nėra atipinių ląstelių. Jei darinys kietas, gydytojas paima medžiagos tepinėlį nuo adatos ir siunčia jį į laboratoriją ištirti.

Jei darinys krūtyje nečiuopiamas, galima atlikti jo punkciją tiriant krūtį rentgenu ar ultragarsu. Nesibaiminkite, kad įdūrus adatą ar įpjovus darinį, jo ląstelės pasklis. Taip neatsitiks, todėl nebijokite šios procedūros. Visas šias procedūras galima atlikti poliklinikoje.

Neradus piktybinių ląstelių, moteris toliau stebima ir gydoma poliklinikoje, o radus - moteris gydoma onkologijos ligoninėje.