Apie krūtų vėžį

Apie piktybinius navikus, t.y. vėžį, buvo žinoma labai seniai. Dar Egipto rašytiniuose šaltiniuose yra žinių apie ligą, kuri išsekina organizmą, greitai suardo organus ir pasmerkia žmogų mirti didelėse kančiose.

V amžiuje prieš Kristų Hipokratas pastebėjo, kad išplitęs krūties navikas panašus į vėžio žnyples. Nuo tų laikų terminas “vėžys” (cancer) vartojamas ir dabar. Norint suprasti, kas yra vėžys, reikia išmanyti organizmo sandarą. Visas organizmas sudarytas iš daugybės ląstelių, matomų tik mikroskopu. Skirtingus audinius ir organus sudaro skirtingos ląstelės. Normalios ląstelės dauginasi, bręsta, atlieka joms būdingas funkcijas, sensta ir miršta nustatyta tvarka, tam tikru biologiniu ritmu. Ląstelių dauginimosi dėka sugyja žaizdos, kaulų lūžimai. Kiekvieną organizmą veikia jį supanti aplinka. Be to, aplinka žmogų veikia ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai, t.y. per maisto produktus, mikrobus, virusus, tabako dūmus ir kt. Apie 80 procentų piktybinių navikų atsiranda veikiant kenksmingoms išorinėms sąlygoms, o likusiems 20 procentų turi įtakos paveldimumas. Veikiant šioms priežastims sutrinka normalus ląstelių gyvenimo biologinis ritmas, procesas tampa organizmo nereguliuojamas. Nespėjusios subręsti ląstelės ima labai greitai daugintis ir sudaro mazgą, vadinamą naviku. Nuo augančio naviko atsidalija atskiros ląstelės ir gali krauju ar limfa nukeliauti į kitus organus ir ten sudaryti atskirą mazgą (metastazę, žr. žodynas).

Krūties audinio ląstelės taip pat gyvena pagal biologinį laikrodį, tačiau jos labiau nei kai kuriu kitu organu lasteles jautrios hormonų pokyčiams. Sutrikus hormonų veiklai, krūtyse atsiranda patologinių pakitimų. Navikai krūtyse gali būti nepiktybiniai arba piktybiniai. Dauguma navikų yra nepiktybiniai. Tai reiškia, kad pakitusios ląstelės neįauga į aplinkinius audinius, neplinta už krūties ribų. Tiesa, nepiktybiniai navikai gali sukelti nemalonius spaudimo jutimus. Piktybiniai navikai sudaryti iš pakitusių - vėžinių, ląstelių Šios ląstelės gali plisti į aplinkinius audinius ir po visą organizmą, kur pradeda daugintis ir ardyti šių audinių ir organų struktūrą. Krūties vėžys dažniausiai auga iš liaukinio audinio ląstelių (karcinomos), rečiau iš jungiamojo audinio (sarkomos).

Krūties vėžys yra progresuojanti liga. Piktybinis navikas nuolat auga, jo ląstelės išsisėja po visą organizmą, jis kuo toliau, tuo sunkiau tampa pagydomas. Todėl ypač svarbu nustatyti jį kuo anksčiau ir pradėti gydyti. Jei vėžinis mazgas ne didesnis nei 10 mm, jis yra beveik 100 procentų pagydomas. Sėkminga krūties vėžio diagnostika yra tik kompleksinė - panaudojant ivairius tyrimo metodus ( žr. mamografija, profilaktika, diagnostika ).

Kitos ligos

Pastebėta, kad mažiausiai 50 procentų visų moterų periodiškai jaučia nemalonius jutimus, skausmingumą krūtyse. Daugelis moterų nurodo šiuos pagrindinius pakitimų krūtyse simptomus: krūtys būna gruoblėtesnės, patinusios, gali būti jaučiamas tempimas, skausmas krūtyse. Negimdžiusioms, nereguliariai menstruojančioms ir ypač moterims, kurių šeimoje yra buvę krūties vėžio atvejų, pakitimų krūtyse pasitaiko dažniau. Šie požymiai sustiprėja prieš menstruacijas, praeina menstruacijoms pasibaigus ir pasikartoja kas mėnesį. Daugeliui moterų šie simptomai visiškai išnyksta po klimakso.

Jei šie simptomai labai ryškūs ir varginantys, jų priežastis gali būti krūties audinio pakitimai, vadinami mastopatija. Šia liga paprastai serga jaunos moterys. Mastopatija dažniausiai pažeidžia abiejų krūtų viršutines išorines dalis. Čiuopiant krūtyse jaučiamas didesnis gruoblėtumas, skausmingumas, kuris atskirose vietose išlieka ir po mėnesinių. Neretai būna išskyrų iš spenelių, kurias moterys pastebi paspaudusios spenelį ar kaip dėmes ant liemenėlės. Išskyros gali būti skaidrios, balkšvos, kartais žalsvos. Ši dėl hormoninių sutrikimų atsiradusi liga dažniausiai gydoma vaistais. Negydant po ilgesnio laiko gali išsivystyti krūties vėžys.

Kita krūties ligų grupė yra nepiktybiniai navikai, kurie atsiranda bet kokiame amžiuje. Vieni jų sukelia skausmą, kiti ne. Jie gali būti įvairaus dydžio, kieti, minkšti, elastingi, čiuopiami kaip atskiri mazgai.

Fibroadenoma - tai kietas, apvalus, elastingas navikas krūtyje, dažniausiai neskausmingas. Fibroadenomos dažniausiai būdingos jaunoms moterims nuo 15-30 metų. Šie navikai nepranyksta savaime, gali padidėti nėštumo ar maitinimo krūtimi metu. Nors fibroadenoma yra nepiktybinis navikas, ji yra chirurgiškai šalinama.

Lipomos yra pavieniai neskausmingi navikai, kurie kartais pasitaiko pagyvenusioms moterims. Lipomos sudarytos iš riebalinio audinio, auga lėtai, gali būti įvairaus dydžio, yra paslankios. Lipomoms atsirasti įtakos turi moters viršsvoris, dideli svorio svyravimai. Lipomos yra šalinamos chirurgiškai.

Cistos - tai skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažnai padidėja, pasidaro standžios ir skausmingos prieš menstruacijas. Jos dažniausiai randamos abejose krūtyse. Cistų gali būti daug, įvairaus dydžio, vienas sunku pračiuopti, o kitos yra kelių centimetrų skersmens. Didesnės cistos punktuojamos ir iš jų ištraukiamas skystis. Jeigu ir po to cistos nepranyksta, jos šalinamos chirurginiu būdu.

Mastitas - tai krūties uždegimas, kuris gali būti krūtimi maitinančioms moterims, kai susilaiko pienas ir prisideda infekcija. Gali būti infekcinis mastitas, kai infekcija patenka į krūtį per pieno latakėlius ar iš organizme esančių infekcijos židinių. Krūtis pasidaro skausminga, karšta, parausta oda.

Intraduktalinė papiloma tai mažos išaugėlės pieno latake. Dažniau pasitaiko 45-50 metų moterims. Paprastai būna išskyrų iš spenelių, kartais kraujingų, kurios būdingesnės krūties vėžiui.

Nepiktybiniai krūties navikai suvėžėja nedažnai, tačiau rekomenduojama juos šalinti chirurgiškai, kadangi šalia jų gali vystytis ir piktybiniai pakitimai.