Rizikos veiksniai Kiekviena moteris gali susirgti krūties vėžiu. Rizika susirgti didėja su amžiumi. Vienų moterų rizika susirgti yra didesnė, kitų mažesnė. Pasaulio mokslininkai onkologai-epidemiologai apklausę moteris, sergančias krūties vėžiu, išnagrinėję daugybę ligos istorijų, pastebėjo, kad tos moterys turi bendrų bruožų (rizikos veiksnių). Šiuo metu jų žinoma daugiau kaip 50. Kai kurie rizikos veiksniai svarbesni jaunoms moterims, kiti - vyresnio amžiaus moterims, o dar kiti vienodai svarbūs visoms. Jeigu moteris turi rizikos veiksnių, tai dar nereiškia, kad ji serga ar būtinai susirgs krūties vėžiu. Tokios moterys turėtų būtinai pasinaudoti mūsų siūlomomis priemonėmis krūties vėžiui išvengti ar kuo anksčiau jį diagnozuoti. Dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai Moters amžius Pastebėtas tiesioginis ryšys tarp moters amžiaus ir susirgimų krūties vėžiu dažnio. Tai reiškia, kad nuo 40 iki 69 metų moterų rizika susirgti krūties vėžiu yra padidėjusi. Tam įtakos turi su amžiumi dažnėjantys pakitimai ląstelėse. Paveldimumas  | Rizika susirgti krūties vėžiu daug didesnė tų moterų, kurių artimos giminaitės (sesuo, mama, teta, puseserė) sirgo krūtų vėžiu. Šios moterys turėtų būti ypač atidžios: reguliariai atlikti krūtų savityrą, tikrintis pas specialistą bei atlikti profilaktines mamogramas (žr. profilaktika). |
Menstruacijos | Menstruacinio ciklo metu svarbiausi du hormonai - estrogenas ir progesteronas (žr. žodynas). Ciklo pradžioje daugėja estrogeno, kurio kiekis kiek sumažėja prieš ovuliaciją, vėl padidėja antroje ciklo pusėje ir labai sumažėja mėnesinių pradžioje. Progesterono koncentracija ciklo pradžioje yra nedidelė. Šio hormono daugiausia būna antroje ciklo pusėje. Įrodyta, kad ir krūties audinio ląstelės labiausiai dalijasi ir auga antroje ciklo pusėje, kai estrogeno ir progesterono koncentracija yra didžiausia. Vykstant normaliems menstruacijų ciklams dėl šių hormonų veiklos auga ir bręsta krūties audinio ląstelės. Šie hormonai skatina ląstelių dalijimąsi, augimą, drauge ir pakitusių ląstelių augimą. Kuo daugiau menstruacinių ciklų, t.y. kuo ankstyvesnė mėnesinių pradžia, vėlyvesnė menopauzė, tuo didesnė rizika susirgti krūties vėžiu, kadangi pailgėja hormonų veikimo laikas. |  | | Pastebėta, kad ilgalaikė pakaitinė hormonų terapija didelėmis estrogenų dozėmis didina krūties vėžio riziką. Vartojant mažas dozes trumpais laikotarpiais, rizikos padidėjimo nestebėta. |
Nėštumas  | Nėštumas, pasibaigęs kūdikio gimimu, mažina riziką susirgti krūties vėžiu. Palankiausia moteriai, kai pirmas nėštumas yra iki 28-ių metų ir pasibaigia kūdikio gimimu. Visi vėlesni nėštumai ir ypač, jei paskutinis yra moteriai sulaukus 40 metų, labai sumažina riziką susirgti krūties vėžiu. Taigi, jei jūs pagimdėte pirmą vaiką po 28-ties metų, jei tai vienintelis jūsų vaikas arba jei jūs neturite vaikų, jums yra padidėjusi rizika susirgti krūties vėžiu. Kūdikio maitinimas krūtimi ilgiau nei 3 mėnesius sumažina riziką susirgti krūties vėžiu. Todėl maitinkite kūdikį krūtimi kuo ilgiau, nes tai labai sveika ir kūdikiui, ir jums. |
Viršsvoris ir dieta | Pastebėta, kad viršsvoris didina riziką susirgti krūties vėžiu po menopauzės labiau nei prieš menopauzę. Tačiau bet kokiame amžiuje jis neigiamai veikia moters sveikatą. Patartina moterims mažinti gyvulinės kilmės riebalų vartojimą, nes jie didina riziką susirgti krūties vėžiu. Taip pat susirgti krūties vėžiu turi įtakos tabako rūkymas, gausus alkoholio ir kofeino, kurio yra arbatoje ir kavoje, vartojimas. Valgykite daržoves, ypač lapines, kuriose yra antiestrogenų (žr. žodynas), mažinančių riziką susirgti krūties vėžiu (kopūstus, brokolius, salotas, špinatus), vartokite augalinį aliejų, vitaminus. |  |
|
